Jovaras


TYLUS, TYLUS VAKARĖLIS

Tylus, tylus vakarėlis,
Taip ramu čia lauke;
Šviesus rausvas debesėlis
Per padanges plaukia.
	Jau nutilo paukštužėliai,
	Upės nebanguoja,
	Mūsų broliai bernužėliai
	Dalgių nevaliuoja.
Mėlynakės seserėlės
Gėlių prisikynė,
Iš liūdnųjų ašarėlių
Vainikus nupynė.
	Žvaigždės mirga, mėnuo šviečia,
	Pailsėti šaukia,
	Jaunos mintys širdį kviečia,
	Pas mieliausią plaukia.




PAVASARIO RYTAS

Sučiulbo pragydo aukštai vieversiai,
Artojai jau rengias į lauką.
Siūbuoja banguoja balti debesiai
Lyg valtys ant Nemuno plauko.

Saulutė močiutė pakilo aukštai 
Nuo pievų rasų sidabrinių,
Išsvaidė išsklaidė ji šviesą antai
Lig pat pakraščių vakarinių.

Raliuoja dūduoja rageliai dū-dū —
Tai piemenys bandą jau gena.
žirgai ir galvijai, pulkeliai žąsų
Tik žvengia, mauroja, gagena.

Sujudo sukruto, kas gyvas, smagiai,
Artojai į dirvą išjoja.
Skrajoja paukšteliai ir gieda gražiai,
Ir čiauška, sparneliais plasnoja.

Pasėjo, akėja valstiečiai javus,
Purena žemelę tą juodą.
Jų darbas ir triūsas be vaisių nebus —
Tą viltį jiems prakaitas duoda.